- supareigoti
- supareigóti tr. padaryti pareigos suvaržytą: Jaučiuos turįs pareigą, jaučiuos supareigotas J.Jabl. \ pareigoti; atpareigoti; įpareigoti; išpareigoti; supareigoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
supareigoti
Look at other dictionaries:
atpareigoti — tr. FT atleisti iš pareigų: Mokytojai niekados nėra atpareigoti rūpintis auklėjimu rš. pareigoti; atpareigoti; įpareigoti; išpareigoti; supareigoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpareigoti — tr. atleisti iš pareigų: Henrikas išpareigojo šito reikalo tarpininką Wolseyą, paskyrė jo vieton Tomą Morų EncVII896. | refl.: Sukilimas privertė jį išsipareigoti EncVIII419. pareigoti; atpareigoti; įpareigoti; išpareigoti; supareigoti … Dictionary of the Lithuanian Language
supareigojimas — sm. (1) → supareigoti: Žmogaus sąžinė pastebi susaistymą, įpareigojimą, supareigojimą J.Jabl. | refl. FT. pareigojimas; atpareigojimas; įpareigojimas; supareigojimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įpareigoti — tr. uždėti kokią pareigą: Garbingas vardas mus įpareigoja sp. Pasirinktoji forma taip pat įpareigoja ir autorių laikytis tam tikrų dėsnių K.Kors. Kavoliaus šeimą yra ištikusi nelaimė, ir jautėmės esą įpareigoti pagelbėti rš. | refl.: Jie… … Dictionary of the Lithuanian Language
